Temporomandibuliniai sutrikimai (TMS) yra kompleksiška sutrikimų grupė, kuriai būdingas žandikaulio sąnarių, kramtomųjų raumenų ir susijusių struktūrų skausmas, dažnai susijęs su žandikaulio judesių apribojimu.
Skausmą sukeliantys TMS neapsiriboja vien tik žandikaulių sritimi. Nustatyta, kad 85 proc. pacientų, turinčių skausmingą TMS būklę, kenčia ir nuo kitų organizmo sutrikimų kaip lėtinis nuovargio sindromas, depresija, nerimas, įvairios alergijos, lėtiniai galvos skausmai, fibromialgija, dirgliosios žarnos sindromas, kaklo ir nugaros skausmai, miego sutrikimai ir kt.
Žandikaulio sąnarius taip pat gali paveikti jungiamojo audinio sutrikimai ir autoimuninės ligos kaip reumatoidinis artritas, juvenilinis idiopatinis artritas, psoriazinis artritas, ankilozinis spondilitas, Sjogreno sindromas, sąnarių hipermobilumo sindromas, sisteminė raudonoji vilkligė, skleroderma ir kt.
Žandikaulio sąnarių pažeidimai gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą kalbėti, kramtyti, ryti, daryti veido išraiškas ir netgi kvėpuoti. Žandikaulio raumenų sutrikimai dažnai gali pasireikšti kartu su sąnarių problemomis arba atskirai.
TMS pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, tačiau sunkiausi simptomai kaip žandikaulio judesių sutrikimai ir lėtinis pastovus skausmas išsivysto būtent vaisingo amžiaus moterims.
TMS atsiradimui įtakos gali turėti daugybė skirtingų priežasčių. Kartais akivaizdžios priežasties nustatyti netgi ir nepavyksta. Kai kurios žinomos priežastys yra: autoimuninės ligos, infekcijos, žandikaulio traumos, ilgos odontologinės procedūros (ilgas išsižiojimas), intubacija operacijų metu, įvairios artrito formos. Riziką atsirasti TMS gali padidinti įvairūs genetiniai, hormoniniai, psichosocialiniai ir aplinkos veiksniai. Kai kurie žmonės, besiskundžiantys žandikaulio skausmu, yra linkę laikyti stipriai sukąstus dantis, įtemptus žandikaulio raumenis ar griežti dantimis (bruksuoti), tačiau ne visiems, turintiems šį polinkį, išsivysto TMS.
Simptomai ir požymiai varijuoja; dažnai apima daugiau nei vieną kramtymo sistemos dalį. Gali pasireikšti skausmas sąnaryje ar kramtomuosiuose raumenyse, kuris gali plisti ar persikelti į vietines ar tolimesnes struktūras. Taip pat galvos skausmas smilkinio srityje, sąnario spragsėjimas, pokšėjimas arba traškėjimas su arba be užstrigimo atliekant bet kokius judesius. Judesius apriboti gali ir pats skausmas. Kai kurie žmonės papildomai skundžiasi kaklo ir pečių juostos skausmu, raumenų įtampa, spengimu ausyse (tinitu), pakitusiu dantų sukandimu, galvos svaigimu, regėjimo sutrikimu. Įvairūs simptomai gali pasireikšti ir nesant skausmo.
Svarbu: epizodiškas spragtelėjimas ar nepatogumas žandikaulio sąnaryje, ar raumenyse yra dažnas reiškinys, kuris retai kelia susirūpinimą. Dažnai problema praeina savaime po keleto savaičių ar mėnesių.
Svarbu atlikti išsamų medicininį paciento ištyrimą, neapsiribojant tik žandikauliais ir sąkandžiu, tačiau surenkant informaciją apie bendrą organizmo būklę, kuri padėtų išsiaiškinti, ar egzistuoja gretutiniai sutrikimai, dažnai pasireiškiantys kartu ar imituojantys TMS.
Kilus neaiškumams atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip žandikaulio sąnarių MRT ar KT tyrimai. Kartais atliekami kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra kitų medicininių būklių, galinčių sukelti TMS simptomus.
TMS gydymas paprastai yra konservatyvus (nesukeliantis pastovių dantų ir žandikaulių pozicijos ar struktūrų pokyčių). Net pasunkėjus būklei agresyvesnis gydymas nebūtinai ją pagerintų.
Daugumai TMS turinčių žmonių pasireiškia palyginti švelnūs periodiški simptomai, kurie dažniausiai praeina patys arba po keleto savaičių ar mėnesių gydymo namų sąlygomis.
Simptomus gali numalšinti tokios savipagalbos priemonės kaip minkšto maisto dieta, skaudančių vietų šildymas ir šaldymas, žandikaulį tausojantis režimas (pvz., plataus išsižiojimo, intensyvaus dainavimo, kramtomosios gumos vengimas), bruksizmo kontrolė (žandikaulio raumenų atpalaidavimas, savistaba), relaksacijos ir streso įveikos strategijos, masažas ar švelnūs žandikaulio ir kaklo raumenų tempimo pratimai (po tinkamo apmokymo galite atlikti patys), nereceptiniai vaistai kaip ibuprofenas, naproksenas.
Negerėjant simptomų malšinimui gali būti taikoma fizinė terapija (manualinė terapija, terapiniai pratimai, laikysenos korekcija, sausos adatos terapija, žemo dažnio lazerio terapija ir kt.), ortopedinė kapa (dėvima ant dantų). Sudėtingesniais atvejais taikomas chirurginis gydymas (artrocentezė, artroskopija ir kt.).
Tradiciškai TMS gydyti odontologų, tačiau dabar žinoma, jog tai kompleksiški sutrikimai, kuriuos veikia daug kitų organizmo sistemų, todėl sudėtingais atvejais, esant gretutiniams sutrikimams, gali būti reikalingos ir kitų specialistų konsultacijos (pvz., reumatologo, neurologo, psichoterapeuto, otorinolaringologo, veido ir žandikaulių chirurgo).
Medicinos gydytojai padeda atmesti kitus sutrikimus, galinčius imituoti TMS simptomus. Pvz., veido skausmas gali pasireikšti ir dėl sinusų ar ausų infekcijų, sugedusių dantų, įvairių galvos skausmų, neuralgijų, neuropatijų, auglių, Laimo ligos ir t.t. Taip pat jie padeda nustatyti ir gydyti kitas gretutines ligas, susijusias su TMS.
Jeigu patiriate tokius TMS simptomus kaip žandikaulio skausmas, apsunkintas išsižiojimas ir judesius lydintys garsai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į TMS gydyme besispecializuojantį gydytoją odontologą. Negydomi TMS gali sukelti rimtesnes sveikatos problemas: lėtinį skausmą, uždegimą, sąkandžio pakitimus, nemigą, depresiją, nerimą ir kt.