Menu
Burnos chirurgija – labai plati ir kompleksiška sritis. Esame sukūrę puikias sąlygas su erdvia operacine ir visa modernia įranga, reikalinga atlikti visas chirurgines procedūras. Mažosios Užupio klinikos burnos bei veido ir žandikaulio chirurgai yra kompetentingi atlikti viską nuo paprasto ar kiek sudėtingesnio danties rovimo iki dantų implantavimo, sudėtingų kaulo augmentacijų ar cistų bei minkštųjų audinių darinių šalinimo. Esant poreikiui gydymą galima atlikti su sedacija arba narkoze, taikoma profesionalios anesteziologų komandos.
Neretai danties šalinimas yra lengva ir greita procedūra, po kurios girdime pacientų nuostabą, jog beveik nieko nejautė!
Gydymo eiga:
Dantis gali būti šalinimas dėl įvairių priežasčių – didelių ėduonies pažeidimų, skilimų ir lūžių, netaisyklingo sąkandžio, aplinkinių audinių ligų arba dėl to, kad dantis neišaugęs ar išaugęs netaisyklingoje padėtyje ir tai gali sukelti nemalonių pojūčių bei komplikacijų.
Dantis pašalinamas naudojant specialius instrumentus, todėl jaučiamas tik švelnus spaudimo jausmas.
Naudojama minimaliai invazyvi technologija, todėl esant palankioms sąlygoms galima ir vienmomentė implantacija – kai pašalinus dantį iš karto įsriegiamas implantas. Taip sutaupomas gijimo laikas ir mažėja chirurginių intervencijų kiekis.
Išdygusius protinius dantis pašalinti dažniausiai reikia profilaktiniais tikslais. Kadangi tai paskutiniai dantys dantų lanke, dažniausiai jiems neužtenka pakankamai vietos, dėl to jų padėtis būna netaisyklinga (viršutiniame žandikaulyje – pasisukę į skruosto pusę -, apatiniame – pakrypę liežuvio arba žandikaulio šakos link) juos sunku pasiekti ir išvalyti, ant jų kaupiasi apnašos, galinčios sukelti kariesą, kuris ilgainiui gali pažeisti ir gretimus dantis. Aplinkiniuose audiniuose gali vystytis uždegimas, atsirasti skausmas.
Be to, protiniai dantys dėl savo padėties, neatlieka pagrindinės krūminių dantų funkcijos – kramtymo.
Dėl šių priežasčių patariama protinius dantis šalinti.
Retinuotu dantimi laikomas dantis, kuris yra neprasikalęs pro burnos gleivinę, nors jo šaknis yra susiformavusi daugiau nei ¾ savo būsimo ilgio arba kiti tos pačios grupės dantys yra pilnai išdygę burnoje.
Tokie dantys yra tarsi įstrigę kaule ir gali sukelti rimtų komplikacijų – pažeisti greta esančių dantų šaknis, lemti cistų formavimąsi, uždegimo vystymąsi, kelti skausmą ir kita. Tai nebūtinai tik protiniai dantys, retinuoti dantys taip pat gali būti iltiniai, kapliai, taip pat centriniai kandžiai.
Retinuoti dantys šalinami chirurginiu būdu, padarius nedidelį pjūvį dantenose ir nuėmus ploną kaulo sluoksnį, kuris dengia dantį. Dantis dažniausiai padalinamas dalimis, nes dėl savo padėties negali būti išimamas visas. Po to žaizda būna susiūta keliomis siūlėmis.
Tai patikimiausias ir ilgalaikiškiausias dantų protezavimo būdas.
Dantų implantacija – tai procedūra, kurios metu buvusio danties šaknis yra pakeičiama titaniniu implantu. Implantacijos metu yra atliekamas nedidelis pjūvis dantenose, kaule suformuoja ertmė, į kurią bus įsriegtas titaninis implantas. Kadangi implantas atstoja danties šaknį, jis turi būti sriegiamas giliai į kaulą. Įsriegus implantą, dantenos yra susiūnamos.
Kadangi, tai yra intervencija į kaulą, reikia nuo 3 iki 6 mėnesių, kol implantas prigyja ir ant jo gali būti dedamas danties vainikėlis.
– Trūkstant vieno ar kelių dantų;
– Kai žandikaulis yra pilnai susiformavęs;
– Kuomet pakanka kaulinio audinio arba yra galimybė atlikti augmentaciją;
– Esant gerai bendrai burnos sveikatai;
– Nesant bendrų ligų, kurios gali turėtų įtakos kaulo gijimui;
– Pacientams, kurie nenori dėvėti išimamų protezų;
– Nerūkantiems pacientams.
Po procedūros:
Patinimas – normalu, kad po kiekvienos chirurginės intervencijos audiniai reaguoja tinimu. Didžiausio tinimo galite tikėtis 2-3 parą po intervencijos. Vėliau patinimas slūgsta.
Hematomos – priklausomai nuo žmogaus organizmo žande ar dantenose, gali susidaryti hematomos. Jos rezorbuojasi per 5- 7 dienas.
Jautrumas implanto įsriegimo vietoje – skausmas ir jautrumas gali jaustis kelias dienas po procedūros, todėl rekomenduojama kramtyti kita puse ir vartoti vaistus nuo skausmo.
Minimalus pakraujavimas – po procedūros reiktų palaikyti tvirtai sukandus tamponą ir laikyti sauso ledo maišelį prie žando.
Visa kita, tas pats kaip po šalinimo.
PROCEDŪROS TRUKMĖ:
1 val. – 1,5 val.
Implantuojant viršutinio žandikaulio krūminių dantų srityje, dažniausiai pasitaikanti patologija – kaulo rezorbcija (nykimas) viršutiniame žandikaulyje. Norint įsriegti implantą, būtinas pakankamas kaulo aukštis ir storis. Dažnai jo nepakanka krūminių ir prieškrūminių viršutinio žandikaulio dantų srityse. Dažniausia kaulo aukščio ir storio trūkumo priežastis – kaulo atrofija netekus dantų, o kartais – ir individuali anatomija.
Esant nepakankamam kaulo aukščiui šioje srityje tenka atlikti sinuso dugno pakėlimą. Sinuso pakėlimas gali būti atliekamas arba atviru, arba uždaru būdu.
Gydymo eiga
Atviras būdas
Taikomas tuomet, kai būsimos implantacijos zonos, ties sinuso projekcija, kaulinis aukštis mažesnis nei 5 milimetrai. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, atliekamas nedidelis pjūvis gleivinės srityje, tuomet sufomruojamas kaulinis langelis viršutiniame žandikaulyje žandinio ančio (sinuso) projekcijoje. Tada atkeliama sinuso dugną klojanti gleivinė, o tarp šios gleivinės ir kaulo susidaro tuščia ermtė. Jis užpildomas dirbtinėmis kaulo granulėmis. Vienais atvejais po to iš karto galima dėti implantą, o kartais implantacija atliekama ir po 6 mėnesių.
Uždaras būdas
Atliekamas tada, kai kaulo aukštis ties sinusu – 5-7 milimetrai. Šios procedūros metu visada sukamas implantas. Tokia sinuso pakėlimo operacija mažai kuo skiriasi nuo paprastos implantacijos.
Procedūros metu specialių instrumentų pagalba pro implantui paruoštą ertmę pakeliamas sinuso dugnas, tada atsiradęs tarpelis užpildomas kaulinėmis granulėmis. Kartais to daryti net ir nereikia.
Tuomet yra sriegiamas implantas, gleivinė susiūnama, kaip paprastos implantacijos metu.
Po procedūros tas pats kaip po implantacijos, bei savaitę rekomenduojama vengti skristi lėktuvu.
Tai ortodontinio gydymo metu naudojamos plokštelės, kurios yra sriegiamos ant kaulo, todėl reikalinga chirurginė intervencija.
Paprastai atliekama vaikams, taikant narkozę.
Šios procedūros metu ant žandikaulių atkėlus gleivinės lopą plokštelės, vadinamos Bollard implantais, fiksuojamos specialiais sraigtais.
PO 2 savaičių audiniams sugijus gyd. ortodontai naudoja plokšteles gydymui.
Gydymui pasibaigus plokštelės pašalinamos (tam paprastai užtenka vietinės nejautros).
Po procedūros galimas patinimas, vaistais kontroliuojamas skausmas, jautrumas plokštelių vietoje.
Nuo įprastinės skiriasi tuo, kad pašalinus dantį, į jo vietą iš karto yra įsriegiamas implantas. Tokia
procedūra gali būti taikoma, kai dantį reikia šalinti, tačiau nėra aktyvaus uždegimo požymių (nėra
patinimo, pūliavimo). Itin dažnai taikoma traumų atvejais.
Tokios implantacijos metu sutaupomas laikas, protezuoti galima praėjus 3-4 mėnesiams po implanto įsriegimo.
Po procedūros galimas minimalus patinimas, vaistais kontroliuojamas skausmas taip pat jautruma
įsriegto implanto vietoje, todėl rekomenduojama valgyti kita puse.
Žandikaulių cistos paprastai susiformuoja dėl dantų šaknų infekcijos.
Dažniausiai susiduriama su dantų šaknų cista, kurios priežastis gali būti negyva pulpa, negydytos ar blogai gydytos dantų šaknys.
Cistai formuojantis, dažniausiai nieko nejaučiama, ji aptinkama radiologinio ištyrimo metu. Didėjant cistai, galima toje vietoje liečiant jausti kaulo „pakilimą“.
Po kurio laiko gali atsiverti fistulė (kanalas), pro kurią pūliuoja. Cistos gydomos operaciniu būdu – atkeliant dantenas ir išvalant kaule esančius pakitimus.
Būtina šalinti ir priežastį:
gydyti, pergydyti dantų šaknų kanalus, kai to padaryti nebeįmanoma, šalinti stipriai suirusias šaknis.
Po procedūros galimas patinimas, vaistais kontroliuojamas skausmas, rekomenduojama riboti fizinį krūvį.
Lūpos ar liežuvio pasaitėlių plastikalabai dažnai atliekama vaikams.
Liežuvio pasaitėlis turi įtakos kalbos, žandikaulio formavimuisi, dantų padėčiai.
Liežuvio pasaitėlio plastika atliekama arba kūdikiams, kurie negali maitinis (neima krūties ar buteliuko), nes prisegtas pasaitėlis yra kaip fizinė kliūtis liežuviui judėti ir kūdikis negali maitintis.
Visais kitais atvejais, procedūra atliekama vaikui paaugus. Pagrindinės indikacijos – apsunkinta kalba, ortodontinės problemos. Pasaitėlio plastika gali būti atliekama lazeriu.
Procedūra neskausminga, atliekama vietinėje nejautroje, procedūros metu ir po jos žaizda nekraujuoja,
Atlikus pasaitėlio plastiką, vaikas po kelių valandų gali maitintis (rekomendojamas minkštesnis maistas), esant siūlams, jie ištirpsta.
Labai svarbu, kad kuo greičiau po procedūros vaikas treniruotų kalbą su logopedu.
Po dantų pašalinimo praėjus keliems mėnesiams, įvertinamas žandikaulių kaulų aukštis bei plotis, sprendžiama ar galima implantuoti. Jei dantys buvo pašalinti neseniai, dažniausiai kaulo atkūrimo (augmentacijų) operacijų neprireikia. Praėjus ilgesniam laiko tarpui, žandikaulių alveolių kaulas tirpsta, tampa plonas, tuomet kaulą reikia augmentuoti (priauginti).
Galimi keli metodai:
– Kaulo transplantacija iš kitos žandikaulio vietos (paprastai smakro, žandikaulio šakos) – tais atvejais, kuomet žandikaulis yra itin plonas. Po tokios procedūros iki implantacijos reikia laukti 6 mėnesius.
– Implantacija kartu su dirbtinio kaulo priauginimu – taikomas, kai kaulo yra pakankamai įsriegti implantą, o jo apsinuoginusi dalis užpildoma nedideliu kiekiu dirbtinio kaulinio audinio.
– Po kaulo priauginimo procedūros kelias dienas gali būti jaučiamas patinimas, nedidelis skausmas, kontroliuojamas vaistais, turi būti ribojamas aktyvus fizinis krūvis. Siūlai yra pašalinami po poros savaičių.
Minkštųjų audinių dariniai lūpų ar veido srityje gali susiformuoti dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui lūpos cistos (vadinamos mukocelės) paprastai susiformuoja dėl lūpos traumavimo; veido gerybiniai riebaliniai dariniai – susiliejus riebalinėms ląstelėms veide.
Šalinant minkštųjų audinių darinius atliekamas nedidelis pjūvis, nuo darinio atidalinami sveiki audiniai ir žaizda susiūnama pasluoksniui.
Siūlai pašalinami po 5-7 dienų.
Po procedūros gali būti minimalus patinimas, jaučiamas nedidelis skausmas.
Esant reikalui audiniai siunčiami ištyrimui (histolognis tyrimas), kurio metu nustatomas tiksli darinių kilmė.
LT 
EN