Kas sukelia dantų nusidėvėjimą?

Sudygus dantims ir jais pradėjus kramtyti, šie pradeda dėvėtis. Tai natūralus fiziologinis procesas. Deja, veikiant žalingiems faktoriams, kurių apstu šiuolaikinio žmogaus gyvenime, dantų dėvėjimasis įgauna pagreitį ir tampa per stipriu (patologiniu). Tai sukelia nemažai nusiskundimų ir odontologinių problemų.

Dantų nusidėvėjimą pagal jį sukėlusias priežastis galima skirtstyti į:

  • atriciją – dėvėjimąsi „dantis į dantį“. Tai yra griežimas dantimis (bruksizmas) ir stiprus sukandinėjimas esant įtampai (klenčingas). Pagrindinė priežastis, lemianti šį dantų dėvėjimosi būdą, yra emocinis stresas. Taip pat gali būti ir sukandimo trukdžiai, pvz. per aukšta plomba, nekokybiškas protezas. Bruksizmas yra reikalinga funkcija, nes tai, bene, saugiausias organizmui streso mažinimo būdas. Bet per stiprus griežimas sukelia daug dantų ir sąkandžio problemų. Netaisyklingas sąkandis ar dantų netekimas, kai dantys gauna nevienodą ar per didelį kramtomąjį krūvį, taip pat yra dažna nusidėvėjimo priežastis.
  • abraziją  dantų dėvėjimąsi jiems kontaktuojant su kitomis medžiagomis. Pagrindinė priežastis- netaisyklingi dantų valymo judesiai ir kietas dantų šepetėlis. Kadangi valant mechaniniu šepetėliu sunkiau kontroliuoti judesius, valymo jėgą, tai net ir vidutinis ar minkštas dantų šepetėlis gali lemti pleišto formos ištrynimus kaklelio srityje. Taip pat pasitaiko ir dantenų pažeidimų. Žalingi įpročiai, pvz. siūlo nukandinėjimas, rašiklio kramtymas ir kt. sukelia lokalius dantų pažeidimus. Rečiau  abrazija pasitaiko dėl nuolatinio darbo dulkėtoje aplinkoje, pvz. kelininkams, kūrikams.
  • eroziją – cheminį dantų audinių tirpimą rūgštinėje aplinkoje. Danties hidroksiapatitų kristalai ima tirpti, kai pH nukrinta iki 4,5 ir mažiau. Rūgštys burnoje atsiranda iš skrandžio, su maistu (pvz. Coca-cola-pH2,4; kava-pH2,3), medikamentais, plaukikams dažnai treniruojantis chloruotame  vandenyje. Skrandžio sulčių ir dantų erozijos ryšys neabejotinas. Palyginus su maisto rūgštimis, skrandžio rūgštys yra žymiai dažnesnė erozijų priežastis. Jos į burną patenka pasyviai (gastroezofaginis refliuksas) ir aktyviai (vemiant) .Tai dažnas bulimikų dantų pažeidimas.

Patologinį dantų nusidėvėjimą dažniausiai lemia ne viena, o keletas priežasčių.

 

sukelia dantų nusidėvėjimas?

Pradinės dantų nusidėvėjimo stadijos, kai pažeidimai yra emalio (išorinio danties audinio) lygyje,  dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Tiesa, jei nukenčia priekiniai dantys, tai pastebima anksti.

Dantų nusidėvėjimo pasekmes galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

  • estetiniai pakitimai: nutrupėję, nuvalgyti priekinių dantų kandamieji kraštai ar sumažėję dantys -gana dažnas nusiskundimas. Bėda ta, kad tokius skilimus lemia jau anksčiau nudėvėti šoniniai dantys, o ypač iltys. Viršutinio žandikaulio iltys yra tarsi vedliai, kurie nukreipia ir paskirsto kramtomąjį krūvį. Nudėvėti iltiniai dantys nebeatlieka savo funkcijos, ir tada kiti, ypač priekiniai, skilinėja, nesilaiko restauracijos.

Kai nusidėvi emalis, atsiveria dentinas (vidinis danties audinys). Jis yra porėtas, todėl absorbuoja pigmentus iš aplinkos ir danties vidus  tamsėja, pasikeičia dantų spalva. Tokie dantys labai sunkiai balinami. Tačiau profesionalus dantų balinimas visgi padeda turėti baltesnius dantis.

Jei dantys labai nusidėvi, sužemėja apatinis veido trečdalio aukštis (sritis nuo nosies pagrindo iki smakro apačios), išryškėja lūpų raukšlės. Toks veidas atrodo senesnis.

  • dantų jautrumas: emalis yra nejautrus danties audinys, bet kai jis nudyla ir atsiveria dentinas, pasireiškia dantų jautrumas temperatūriniams dirgikliams. Gana dažnas nusiskundimas- negalėjimas valgyti rūgščių vaisių. Kai yra pleišto formos išsidėvėjimai kaklelio srityje (jie dažni, nes čia emalis labai plonas), atsiranda ir jautrumas valant dantis, todėl vėliau gali atsirasti ir kariesas, dėl nepakankamo valymo.
  • kiti nusiskundimai: stiprų nusidėvėjimą lydi kramtomųjų raumenų skausmai, spazmai; apatinio žandikaulio sąnario traškesiai, skausmai.

Ilgainiui gali sutrikti apatinio žandikaulio judesiai (sumažėja išsižiojimo, šoninių judesių amplitudė). Galvos svaigimas, skausmas, spengimas ausyse taip pat lydi sunkaus laipsnio dantų nudilimą.

 

Kaip apsaugoti dantis nuo per stipraus dėvėjimosi ir kaip gydomas dantų nudilimas?

  1. Jei yra žinoma ar numanoma priežastis dėl ko dėvisi dantys, geriausia profilaktikos priemonė yra ją pašalinti. Pvz. kietą šepetėlį pakeisti minkštu, nenaudoti abrazyvių dantų pastų, be to, taisyklingai valyti dantis.
  2. Kai atsiranda erozijos nuo per didelio rūgščių kiekio, reikia gydyti sistemines ligas. Tiems, kuriuos vargina refliuksas, patartina naudoti liežuvio valiklį. Jei vargina burnos sausumas, trūksta seilių (pvz. Šjogreno sindromas) dažniau skalauti, gerti. Po vėmimo nerekomenduotina iš karto valyti dantų šepetėliu, reikėtų skalauti vandeniu, pienu, sodos tirpalu. Naudingos aplikacijos dantims specialiais kremais, skatinančiais remineralizaciją.
  3. Norint išvengti sunkių bruksizmo pasekmių, visada svarbu apie tai kuo anksčiau pasakyti savo odontologui. Kartais patys pacientai nežino, kad griežia dantimis, tačiau gydytojas burnoje mato nutrintus blizgančius ar matinius danties plotelius, nudėvėtus, nuskilusius danties ar restauracijų paviršius.
  4. Paprasčiausias bruksizmo profilaktikos ir gydymo metodas yra okliuzinės kapos, kurios neleidžia susiliesti dantims ir taip užkerta kelią dantų dėvėjimuisi. Bruksistams tinka tik kietos dantų kapos, kurios gaminamos individualiai, pagal kiekvieno žmogaus dantų kramtomuosius paviršius, vedimo kelius, apatinio žandikaulio sąnario padėtį. Minkštos kapos inicijuoja kramtymą ir taip kramtomųjų raumenų jėga tik sustiprinama.
  5. Iltiniai dantys yra ypač svarbūs tasyklingam kramtymui ir dantų apkrovimo paskirstymui. Dėka labai didelio šaknies paviršiaus, lyginant su kitais dantimis, jie turi gerai išvystytą receptorinę sistemą. Esant nenudėvėtoms viršutinio žandikaulio iltims kramtymui naudojame 30%  raumenų jėgos, ir to visiškai pakanka gerai susmulkinti maistą. Kai nutrinami ilčių gomuriniai ir kandamieji paviršiai, kramtomųjų raumenų jėgos panaudojimas išauga iki 70%, dėl to dantys gauna per didelį krūvį. Be to, teisingas ilties vedimo kelias sąlygoja palankią šoninių dantų ašinę apkrovą, saugo priekinių dantų kandamąjį paviršių, skruostinius viršutinio žandikaulio dantų gumburus. Viršutinio žandikaulio ilčių vedimo kelio atstatymas plombuojant yra labai veiksminga ir būtina profilaktikos priemonė prieš tolimesnį dantų dėvėjimąsi.
  6. Kai nudėvimas emalis ir atsiveria dentinas, atsžvelgiant į paciento amžių, dantys yra restauruojami plombuojant vainikėliais ar užklotais, įklotais. Dentinas yra minkštesnis negu emalis, todėl dilimas dentino srityje vyksta žymiai sparčiau. Restauracijomis atkuriami dantų vainikų taisyklingi paviršiai, išnyksta dantų jautrumas, atstatomas apatinio veido trečdalio aukštis.